Prisimiau kartą vėlai vakare matęs laidą per Tv apie eksperimentą kaip Didžiojoje Britanijoje lengva pavogti tapatybę ir gauti visą eilinio žmogaus informaciją apie jo korteles.
Pradėsiu nuo eksperimento parodoje. Eilinė paroda Didžiojoje Britanijoje apie saugumą ir pan. Ateina vyrukas su sulankstomu stendu pasistato sulankstomą stalą ir sulankstomą užrašą: “Mes apsaugosime Jūsų pinigus nuo vagysčių! Pasirodo, labai daug žmonių tuo susidomėjo ir jiems visiems buvo dalinama anketa, kurią reikėjo užpildyti. Klausimai anketoje buvo tokio pobūdžio: Vardas Pavardė, Gimimo data, Adresas, Kortelės numeris, Sąskaitos numeri, Kortelės PIN kodas, kreditinės kortelės užpakalinės dalies 3jų skaitmenų kodas (neatsimenu kaip tiksliai vadinasi) ir dar kažkokie klausimai. per 2 valandas anketas užpildė apie 20 žmonių. Žmonėms vėliau buvo paaiškinta situacija ir šio eksperimento svarba. Man dabar tiesiog įdomu, nejau mes patys, niekieno neprievartaujami taip lengvai atiduodame viską?
Eksperimentas numeris II. Yra nežmoniškai daug elektroninių parduotuvių, kurios iš tikrųjų reikalauja ne tiek jau daug informacijos apie pirkėja: Vardas pavardė, adresas, gimimo data, kortelės/sąskaitos numeris. Taigi, eksperimento dalyvis (beje tas pats, kuris atlikinėjo eksperimentą parodoje) nusižiūrėjo žmogų ir jo tikslas buvo per savaitę nusipirkti 5 poras batų “Salamander”. Kiekvieną naktį, kai jau jo ‘auka’ eidavo miegoti, jis atvažiuodavo ir iš konteinerių vokdavo šiukšlių maišus. Namuose jas rūšiuodavo ieškodamas reikalingos informacijos. Neilgai trukus buvo rastas laiškas iš banko, kuris buvo suplėšytas į 4 dalis, tačiau visa informacija apie klientą buvo įskaitoma. Beliko tik užsakyti prekes kito žmogaus sąskaita pakeičiant tik “shipping address” - pristatymo adresą. Per 2 dienas atkeliavo batai ir su tais batais eksperimento dalyvis nusprendė prisitatyti pas savo auką. Paskambino į duris prisistatė ir pasakė, kad Jūs katik nusipirkote 5 poras batų. Iš tikrųjų nežinau ar tai aukai grąžino tuos pinigus, bet jis buvo labai laimingas, kad tai kainavo jam tik kokį 70 svarų, o galėjo būti daug blogiau. Paaiškino jam ką jis darė blogai ir ko daryti niekada nereikia. Manau, kad jam dar pasiseskė, ar ne?
Eksperimentas numeris III. Vėlgi tas pats žmogus nusprendė pasikeisti tapatybę. Gal iš tikrųjų yra kalta ir pati visuomenė, jog visa informacija yra labai lengvai pasiekiama. Žmogus auką pasirinko labai galingą ir gerai žinoma politiką Didžiojoje Britanijoje (deja jo vardo ir pavardės neatsimenu). Jo žingsniai buvo tokie (eksperimentas užtruko tik 2h). Internete susirado to žmogaus gimimo liudijimą (vardas pavardė, gimimo vieta) ir su šiuo dokumentu pamėgino gauti naują vairuotojo pažymėjimą. Internete užpildė prašymą gauti naujas teises (kadangi senas pametė) nurodė visą informaciją iš to liudijimo (nurodė politiko vardą ir pavardę bei jo gimimo metus) tik pridėjo savo asmeninę nuotrauką. Prieš paspausdamas ’siųsti’ jis pasakė, kad už tai gali pasodinti 5 metams. Eksperimentas reikalauja aukų :). po savaitės paštu (!) atsiuntė visiškai naujas teises su politiko vardu, pavarde bei gimimo data. Visą kitą savaitė mėgino susitikti su politiku ir papasakoti jam tai, ką jam pavyko padaryti, tačiau politikas buvo labai užimtas ir taip ir nesusitiko.
O visą tai buvo daroma dėl to, kad Didžioji Britanija skiria labai mažai dėmesio šiai problemai ir tiek bankai tiek žmonės per metus praranda miljardus svarų. Tik niekas nenori pripažinti jog ši problema yra opi. Tikiuosi Lietuvoje žmonės daug protingesni..
Marius
Rodyk draugams